Veiklos kokybės įsivertinimas

2022 m. VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS
  1. Mokytojai žino pagalbos mokiniui teikimo tvarką mokykloje.
  2. Kilus problemoms klasėje, mokytojai ne visuomet laiku sulaukia pagalbos.
  3. Pusė mokyklos mokytojų pažymėjo, kad mokykloje tik iš dalies yra sudarytos sąlygos ir turima nepakankamai priemonių, ugdant gabius ir talentingus vaikus.
  4. Dauguma mokytojų (75 %) pažymėjo, kad jiems pakanka žinių ir įgūdžių, ugdant gabius ir talentingus mokinius.
  5. Didesnė dalis (56,2 %) mokytojų pažymėjo, kad jiems nepakanka žinių ir įgūdžių ugdant SUP mokinius.
  6. Mokytojai organizuodami mokymą(si) atsižvelgia į mokinių amžiaus tarpsnio, asmeninius ir ugdymosi poreikius, interesus, gebėjimus.
  7. Mokytojai pamokose taiko įvairius mokinių pergrupavimo pagal jų mokymosi poreikius būdus.
  8. Dauguma mokytojų sudaro galimybę kiekvienam mokiniui patirti įvairius mokymosi būdus ir formas, išbandyti įvairių rūšių užduotis ir kuo įvairesnes veiklas įvairiuose kontekstuose.
  9. Mokiniai tik iš dalies geba planuoti ir valdyti laiką.
  10. Mokiniai sėkmingai dalyvauja diskusijose, pristatymuose, išsako savo nuomonę.
  11. Mokiniai padedami mokytojo geba išsikelti mokymosi tikslus, kuriuos aptaria su mokytojais supranta, pagal kokius kriterijus jie vertinami.
  12. Mokytojai mokslo metų eigoje su mokiniais aptaria jų mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, kaip jie galėtų geriau mokytis.
  13. Didžioji dalis mokytojų iš dalies sutinka, kad:
  • pasiekimų aplankas „Korys“ padeda geriau vertinti mokinio pažangą;
  • mokiniai savarankiškai analizuoja ir vertina savo pasiekimus, mokymosi pažangą;
  • mokinio „Mano sėkmės planas“ padeda jam geriau mokytis.
  1. Mokinių tėvus tenkina mokyklos ugdymo kokybė, mokytojų pastangos, kad jų vaikas suprastų ir išmoktų pamoką.
  2. Didžioji dalis mokinių tėvų yra susipažinę su „Mokyklos mokinių ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“.
  3. Didžioji dalis mokinių tėvų mano, kad jų vaikas turi galimybę kartu su mokytoju aptarti mokymosi pažangą.

 

  1. Sudaryti tinkamas sąlygas, ugdant gabius ir talentingus mokinius.
  2. Sudaryti tinkamas sąlygas, ugdant SUP mokinius, aprūpinat mokytojus tinkamomis priemonėmis, orientuojantis į mokinių poreikius.
  3. Skatinti mokytojus tobulinti savo žinias ir įgūdžius, ugdant SUP mokinius.
  4. Įrengti „nusiraminimo“ patalpas mokiniams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.
  5. Sudaryti daugiau galimybių kiekvienam mokiniui patirti įvairius mokymosi būdus ir formas, išbandyti įvairių rūšių užduotis ir kuo įvairesnes veiklas įvairiuose kontekstuose.
  6. Efektyviau pamokose taikyti įvairius mokinių pergrupavimo pagal jų mokymosi poreikius būdus.
  7. Tobulinti mokyklos mokinio pasiekimų aplanko „Korys“ turinį.
  8. Skatinti mokinius individualią pažangą planuoti „Mano sėkmės planas“ ir fiksuoti ją mokinio pasiekimų aplanke „Korys“.
  9. Skatinti ir mokyti kiekvieną mokinį įsivertinti ir analizuoti individualią pažangą,
  10. Mokyti mokinius (pasitelkiant švietimo pagalbos specialistus) planuoti ir valdyti laiką.
  11. Tobulinti mokinių mokymosi skatinimo sistemą.
  12. Sudaryti daugiau galimybių mokiniams gebėti aptarti ir įsivertinti savo mokymąsi su mokytojais ir tėvais.
  13. Įpareigoti klasių vadovus tėvų susirinkimų metu supažindinti mokinių tėvus (globėjus) su mokykloje galiojančiu „Mokyklos mokinių ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu”.
2021 m. VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS
  1. Apklausų metu išsiaiškinta, kad mokykloje mokytojai tikslingai naudoja informacines technologijas: pamokose, namų darbų ruošoje.
  2. IKT panaudojimas gerina ir tobulina mokymo(si) rezultatus, gilina mokinių dalyko žinias.
  3. IKT padeda mokiniams įvairiapusiškiau ir patraukliau mokytis: tyrinėjant, eksperimentuojant, bendraujant ir pritaikant įvairias informacines technologijas ir programas ugdymo(si) tikslais.
  4. Didžioji dalis mokyklos bendruomenės narių (tėvų, mokytojų ir mokinių) sutinka, jog pamokos būtų organizuojamos ne tik mokyklos teritorijoje esančiose zonose, bet ir įvairiose netradicinėse vietose, pvz. kultūros įstaigose (bibliotekose, muziejuose ir kt.).
  5. Daugumos mokyklos bendruomenės narių nuomone (tėvų, mokytojų ir mokinių) mokykloje pakankamai dėmesio skiriama išvykoms po miestą, Lietuvą.
  6. Didesnė dalis mokytojų mano, kad mokyklos erdvės funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir pritaikomos skirtingiems ugdymo(si) poreikiams: pamokoms ir popamokinei veiklai.
  7. Mokyklos veiklos dokumentuose numatoma, fiksuojama ir analizuojama informacija apie mokinių mokymąsi ne mokykloje.
  8. Mokyklos internetinėje svetainėje pateikiama informacija apie mokinių mokymąsi ne mokykloje.
  9. Apklausų metu išsiaiškinta, kad tėvai ir mokytojai mano, kad mokyklos aplinka yra jauki ir tvarkinga.
  10. Respondentai sutinka, kad mokinių kūrybiniai darbai panaudojami mokyklos edukacinėms erdvėms kurti. Stenduose esanti medžiaga, atnaujinama, papildoma. Mokykloje mokinių kuriamas interjeras sudaro palankią mokymosi aplinką, jaukumą, ugdo estetinį skonį, skatina vaikų individualias kūrybines galias.
  11. Apklausos duomenys rodo, kad mokytojai įtraukia mokinius į klasės bendrų erdvių dekoravimą. Mokykla sudaro tinkamas sąlygas mokiniams pasijausti mokyklos šeimininkais, atsakingais už savo mokyklos aplinką, atsižvelgiama į bendruomenės pasiūlymus kuriant mokyklos aplinką.
  12. Apklaustieji sutinka, kad mokyklos interjeras kuria gerą nuotaiką bei mokinių amžiui derantį jaukumą, ugdo darnos jausmą ir gerą skonį. Derinant skirtingus interjero stilius kuriamos įvairių paskirčių erdvės – padedančios susikaupti, stimuliuojančios mąstymą ir mokymąsi, improvizavimą ir kūrybą, bendravimą ir poilsį.
  13. Mokytojai mano, kad mokyklos teritorija pritaikyta ugdymui(si), įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam poilsiui, bendravimui.
  14. Dauguma mokinių tėvų ko gero sutinka arba visiškai sutinka, kad mokykloje mokymo(si) aplinka (patalpų išdėstymas, įrengimas, apšvietimas, vėdinimas) yra patogi. Dalis respondentų su tuo nesutinka.
  1. Kuriant mokyklos modernią aplinką, užtikrinti IKT priemonių prieinamumą, atitinkantį mokinių poreikius.
  2. Siekiant aukštesnės ugdymo(si) kokybės skatinti ir rengti mokytojams įvairius IKT mokymus.
  3. Sudaryti daugiau galimybių organizuoti mokymąsi ne mokykloje.
  4. Efektyvinti mokyklos erdvių funkcionalumą, pritaikant jas skirtingiems  ugdymo(si) poreikiams: pamokoms ir popamokinei veiklai.
  5. Mokyklos internetinėje svetainėje nuolat pateikti informaciją apie mokinių mokymąsi ne mokykloje.
  6. Tėvų susirinkimų, individualių pokalbių metu supažindinti mokinių tėvus su mokyklos teritorijoje įrengtomis zonomis aktyviam, pasyviam poilsiui, bendravimui.
  7. Ieškoti resursų ir būdų mokyklos pastato plėtrai.
  8. Klasėse įrengti modernias vėdinimo sistemas.
2021 m.  spalio 25-27 d. TEMINIO IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA
  1. Vizijos bendrumas įtraukios sampratos įgyvendinimo link (1.1. – 4 lygis).
  2. Bendruomenės sprendimų pagrįstumas įtraukčiai (1.1. – 4 lygis).
  3. Mokyklos vadovų įsipareigojimas susitarimams dėl įtraukties gerinimo (1.2. – 4 lygis).
  4. Mokyklos savivaldos institucijų veiksmingumas įtraukčiai (1.3. – 4 lygis).
  5. Įtrauktį paremianti mokyklos tinklaveika su socialiniais partneriais ir vietos bendruomene (1.6. – 4 lygis).
  1. Mokinio asmeninės pažangos planavimas pamokoje (2.1. – 3 lygis).
  2. Pastoliavimas kiekvienam mokiniui pamokoje (2.1. – 3 lygis).
  3. Individualių mokinio pasiekimų ir pažangos pamatavimas pamokoje (2.3. – 3 lygis).
2020 m. VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS
1. Daugumos mokytojų nuomone, mokiniai geba dirbti komandoje, kontroliuoti savo veiksmus, elgesį. 
2. Mažiau nei pusės  mokinių tėvų nuomone, imdamiesi naujų užduočių ar darbų, jų vaikai pasitiki savimi ir savo jėgomis.                  3. Didesnė mokinių tėvų dalis sutinka, kad jų vaikai moka valdyti savo emocijas. 
4. Išnagrinėjus mokyklos svetainėje aprašytus projektus, renginius (Tolerancijos dienos paminėjimas, pagyvenusių žmonių dienos paminėjimas, projektas „Visi skirtingi, visi vienodi“,  ir kt.) matoma, kad mokyklos mokiniai pripažįsta kitų teisę būti kitokiems, nei jie yra, gerbia kitą asmenį ir yra geranoriški. 
5. Mokykla yra parengusi programą ir įsitraukusi į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, mokiniai įvairiomis veiklomis motyvuojami rinktis sveiką gyvenimo būdą. 
6. Mokinių socialumas ugdomas organizuojant įvairius projektus, akcijas. 
7. Siekiant pažinti mokinius vykdomi tyrimai: patyčių paplitimo, 1  klasių mokinių adaptacijos. 
8.Įvairios veiklos, susitikimai, išvykos, įvairių profesijų žmonių vedamos pamokos padeda mokiniams projektuoti savo gyvenimą. 
9. Mokykloje pakankamai dėmesio skiriama mokymui įsivertinti savo žinias ir gebėjimus. Tai patvirtina mokytojų ir tėvų atsakymai anketose. Tai įtakoja mokymosi ūgtį. 
10. Mokiniai, įsivertindami, įgyja veiklos planavimo įgūdžių, gali planuoti veiksmingą mokymąsi, siekiant tolimesnės pažangos. 
11. Mokymosi planavimas grindžiamas aiškiu mokymosi tikslų ir uždavinių supratimu. 
12. Planuojant labai svarbu atsižvelgti į mokinio individualius poreikius, pasiekimų lygį, mokymosi stilius ir polinkius. 
13. Mokyklos (mokytojo) tikslas – ne perteikti kuo daugiau žinių, o ugdyti ir brandinti mokinio asmenybę, padėti jam pasiruošti mokymuisi visą gyvenimą,  išmokyti mokytis ir išugdyti norą tobulėti. 
14. Mokyklos pasirinkta strategija ir metodai padeda mokytis  ir siekti pažangos. 
15. Didesnė dalis tėvų ir dauguma mokytojų mano, kad  mokykla turi savitų ugdymo pasiekimų. 
16. Didžioji dalis tėvų yra patenkinti savo vaiko mokymosi rezultatais. 
17. Visi mokytojai sutinka, kad mokykloje analizuojami apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio rezultatai. 
18. Visi mokytojai sutinka, kad ugdymo turinys, mokymosi priemonės ir metodai koreguojami, naudojantis turima vertinimo informacija. 
19. Visi mokytojai sutinka, kad mokykloje kiekvieno mokinio bendrųjų gebėjimų pažanga yra pastebima ir įvertinama. 
20. Dauguma mokytojų sutinka, kad sistemingai apmąstoma mokinių, klasių pasiekimų dinamika. 21. Visi mokytojai sutinka, kad mūsų mokykla tinkamai parengia mokinius tolesniam mokymuisi. 
22. Dauguma mokytojų sutinka, kad mokyklos bendruomenė efektyviai išnaudoja el. dienyno galimybes tarpusavio bendravimui.
 
1. Sudaryti daugiau galimybių mokyklos bendruomenei siūlyti ir įgyvendinti  iniciatyvas. 
2. Vykdyti veiklas, kurios padėtų ugdyti mokinių laiko planavimo supratimą. 
3. Organizuoti veiklas, atskleidžiančias asmenybės unikalumą, ugdančias pasitikėjimą savo jėgomis.
4. Tėvų susirinkimų, individualių pokalbių metu daugiau dėmesio skirti tėvų švietimui apie mokinio pasiekimų ir pažangos įsivertinimo reikšmę ugdymui. 
5. Konsultuoti tėvus apie vaikų gebėjimo veikti naujose, nestandartinėse situacijose ugdymą. 
6. Periodiškai analizuoti vaiko ugdymosi pažangą. 
7. Skirti daugiau dėmesio mokymui įsivertinti savo žinias ir gebėjimus. 
8. Sudaryti daugiau galimybių sistemingai apmąstyti mokinių, klasių pasiekimų dinamiką. 
9. Skirti daugiau dėmesio savitų ugdymo pasiekimų stiprinimui. 
10. Efektyvinti mokyklos bendruomenės naudojimąsi el. dienyno galimybėmis tarpusavio bendravimui.
2019 m. VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS
1. Daugumos mokytojų nuomone, mokiniai geba savarankiškai susirasti reikiamą informaciją, klausti ir paprašyti pagalbos. 
2. Mokiniai geba aptarti ir įsivertinti savo mokymąsi. 
3. Pamokų metu mokomasi sieti, suvokti, patikrinti savo supratimą nuolat grįžtant prie išmoktų dalykų.
4. Dauguma mokytojų mano, kad mokiniai geba mokytis bendradarbiaujant.      
5. Mokiniai geba išsakyti savo mintis, išklausyti kitus, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę. 
6. Mokinių įsivertinimas vykdomas sistemingai. 
7.Mokykloje naudojami įsivertinimo būdai ir metodai ugdo pozityviąsias mokinių vertybes, skatina kiekvieno mokinio asmeninę ūgtį. 
8. Nors mokytojai skatina mokinius bendradarbiauti, tačiau tik dalis mokinių sulaukia pagalbos ir palaikymo iš bendraklasių. 
10. Mokiniams sudaromos sąlygos ir galimybės siekti daugiau ir įgyvendinti kūrybines idėjas.
1. Sudaryti daugiau galimybių mokiniams gebėti aptarti ir įsivertinti savo mokymąsi. 
2. Stiprinti mokinių gebėjimą mokytis bendradarbiaujant. 
3. Skatinti mokinius labiau išsakyti savo mintis, išklausyti kitus, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę.
4. Stiprinti mokinių gebėjimą aptarti ir įsivertinti mokymosi gebėjimus bei pasiekimus  kartu su tėvais.
5. Skatinti mokinių bendradarbiavimą, mokėjimą džiaugtis savo ir draugų pasiekimais. 
6. Ugdymo procese dažniau taikyti integruoto mokymo veiklas. 
2017-2018 m. m. VEIKLOS  KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS
  1. Dauguma tėvų aptaria su mokytojais individualią savo vaiko mokymosi pažangą, tačiau apie  25%  tėvų teigia, kad su mokytojais individualios vaiko mokymosi pažangos neaptaria.
 2. Tėvų teigimu, dauguma jų individualią savo vaiko mokymosi pažangą stebi ir su vaiku aptaria.
 3. Daugumos tėvų nuomone jų vaikai suvokia, kokių žinių jiems trūksta.
 4. Mokytojų teigimu, jie fiksuoja mokinio mokymosi pasiekimus ir aptaria su mokiniais jų daromą pažangą. 
 5. Mokinių teigimu, jie suvokia, kokių žinių jiems trūksta ir teigia, jog su mokytojais aptaria savo individualią mokymosi pažangą. 
 6. Mokiniams iš esmės sudarytos tinkamos sąlygos bręsti kaip asmenybėms: dauguma mokinių įtraukiami į projektinę veiklą, skatinamas mokinių dalyvavimas įvairaus lygmens konkursuose, palaikoma mokinių savivalda, ugdomos bendrosios kompetencijos (komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, socialinė ) organizuojamose  veiklose bei klasės valandėlėse. 
 7. Ugdant mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos atsiskleidžia veiklose, kurios organizuojamos mokyklos teritorijoje ir už jos ribų.
 8. Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių tėvų ir dauguma mokytojų sutinka, kad mokyklos bendruomenė efektyviai išnaudoja el. dienyno galimybes tarpusavio bendradarbiavimui. 
 9. Dauguma apklausoje dalyvavusių mokytojų sutinka, kad mokykla turi savitų ugdymo pasiekimų.
10. Dauguma apklausoje dalyvavusių mokytojų sutinka, kad mokykloje analizuojami apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio rezultatai, sistemingai apmąstoma įvairių mokinių grupių, klasių pasiekimų dinamika ir mokyklos indėlis į mokinių pažangą.
VEIKLOS  KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

Nuo 2016-2017 m. m. mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui mokykla vadovaujasi „Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika” (2016 m. kovo 29 d. Įsak. Nr.-267)

 2014-2015 m. m. išnagrinėta veiklos įsivertinimo sritis „Pagalba mokiniui“.

 2013-2014 m. m. pradėtas trečias mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapas ir išnagrinėta veiklos   įsivertinimo sritis „Mokyklos kultūra“.

2012-2013 m. m. išnagrinėta veiklos įsivertinimo sritis „Ugdymas ir mokymasis“.

2011-2012 m. m. išnagrinėta veiklos įsivertinimo sritis „Mokyklos strateginis valdymas“.

 2010-2011 m. m. išnagrinėta veiklos įsivertinimo sritis „Pasiekimai“.  

2010 m. IŠORĖS AUDITO VERTINIMAS

  Kovo 22-26 d. atlikto išorės audito vertinimo išvadose nurodyti mokyklos stiprieji veiklos aspektai:

1. Geras mokyklos mikroklimatas (1.1.)
2. Tvarką ir drausmę palaikantys susitarimai aiškūs ir bendruomenei priimtini (1.3.1.)
3. Neformalus mokinių ugdymas, padedantis tenkinti daugumos mokinių saviraiškos poreikius (2.1.5.)
4. Mokytojo aiškinimas ir nurodymai yra tikslūs ir suprantami mokiniams (2.3.3.)
5. Dauguma mokinių yra aktyvūs ir motyvuoti mokymosi dalyviai (2.4.1.)
6. Geri mokinių pasiekimai konkursuose, varžybose ir projektinėje veikloje (3.2.2.)
7. Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių mokinių ugdymas dalinės integracijos forma (4.3.1.)
8. Bendravimo, informavimo ir bendradarbiavimo su tėvais būdai (4.5.2.,1.1.4)
9. Įsivertinimo išvadų naudojimas, pagrindžiant tarpusavyje derančius mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą (5.1.3.,5.2.2.)
10. Mokyklos vadovė kompetentinga, iniciatyvi ir demokratiška (5.3.1.)

VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS 

 2009-2010 m. m. išnagrinėta veiklos įsivertinimo sritis „Pagalba mokiniui“.

 2008-2009 m. m. pradėtas antras etapas ir išnagrinėta  vidaus audito sritis „Mokyklos kultūra”.

2007-2008 m. m. mokykloje  baigtas 7 pasirinktų sričių giluminis auditas.