Gegužės 10 d. 3c klasės mokiniai keliavo į Vikingų kaimą. Atvykusius vaikus pasitiko senovinio kaimo šeimininkai. Mums, įpratusiems prie šiuolaikinio gyvenimo, net sunku įsivaizduoti, kad senovėje žmonės gyveno be elektros ar vandentiekio, kad vandenį nešėsi iš šaltinių, namuose niekada neužgesdavo ugniakuras, o penkiametis berniukas jau buvo ruošiamas tapti kariu. Tiesa ta, kad mūsų protėviams tekdavo patiems apsirūpinti viskuo. Ne tik maistu, kurį užaugindavo, sumedžiodavo, sužvejodavo ar surinkdavo miške. Jie patys gaminosi įvairiausius įrankius, baldus, drabužius ar ginklus – viską, ko tik gali prireikti gyvenant kaime ar saugantis nuo priešų.

Kaimo šeimininkai aprėdę senoviniais rūbais, kartu su vaikais leidosi ieškoti baltų senosios praeities, kvietė vaikus patyrinėti senovės maistą ir baltų karybą, veiklas, be kurių senovėje žmonės neįsivaizdavo savo kasdienybės. Mokiniai susipažino su to meto kario apranga, ginkluote, gyvenimo būdu. Vyko karių pratybos, kur vaikai tapo viena komanda, mokėsi įvairių taktinių manevrų (sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas). Moksleiviai susipažino su senovinio žmogaus racionu, kas buvo auginama, kuo mito, kada ir iš kur atkeliavo įvairūs maisto produktai. Ruošėsi viduramžių puotai, kūreno virtuvės laužus, iš pačių surinktų žolelių virė ir užkalbėjo arbatą, skrudino grūdus, kepė blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. O kai iškepė, puotavo.

Geriausia suprasti senovės pasaulį įmanoma tyrinėjant pačiam gyvąją istoriją autentiškoje aplinkoje, ragaujant senovinio maisto, gaminamo ant ugnies, ar matuojantis baltų kario „kailį” rungtyse. Moksleiviai turėjo puikią progą pajausti senovės dvasią.

Mokytoja Jūratė Mocartienė