Poetas Justinas Marcinkevičius sakė: „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“.

      Sausio 13 d.  mokykloje vyko  pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta 1991 m. sausio 13-osios įvykiams paminėti, pagerbti ne tik tuos, kurių atminimui galvas lenkiame, bet visus, kurie pasakė: NELEISIM. Mokykloje buvo vykdoma pilietinė akcija „Žvakutė lange“, pertraukų metu mokykloje  skambėjo tautą telkusios dainos. Mokytojai su mokiniais prisiminė Sausio 13-osios įvykius, aptarė jų prasmę Lietuvos valstybei. Penktosios pamokos metu mokyklos kieme buvo uždegtas simbolinis laisvės laužas. Į mokyklos mokytojus, vaikus ir svečius kreipėsi mokyklos direktorė Diana Slepakovienė:

   – Tai, kas įvyko Sausio 13-osios naktį, buvo baisiau už patį baisiausią košmarą. Nėra pasaulyje žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti tą kruvinąją naktį. Žmonių vienintelis ginklas buvo:  malda, lietuviška daina ir trispalvė rankoje.  Žmonės pasikeisdami budėjo prie televizijos bokšto naktimis prie uždegtų laužų. Aplinkiniai gyventojai, jei ne budėdavo, tai atnešdavo karštos arbatos ar sumuštinių. Tų dienų liudininkė Janina pasakojo „Stovėjom minioje, skandavom LIE–TU–VA ir meldėmės su kunigu. Kažkur retkarčiais pasigirsdavo tankų ūžesys, visi sustingdavo, bet niekas nesitraukė“. Šiandien tie kraupūs įvykiai jau praeityje. Mes esame laisvi ir nepriklausomi. Tikiu, kad tie žmonės, kurie prisimena tragiškus istorinius įvykius, yra tikrieji Lietuvos patriotai.

      Prie arbatos puodelio klausėmės dainų, kurios vedė į Laisvę, dainavome, bendravome.

      Buvo rimta ir kartu džiugu, kad negirdime tankų ūžesio…