„Ir dėl to, kad esi, kažkieno pečiai nepalinksta“ (J. Degutytė).

Tai apie Tave, mielas mano kolega, apie Tave, MOKYTOJAU. Mes esame tie, kurie nuolat augame, nes stovėti vietoje negalime. Mes esame tie, kurie  padedame augti kitiems. Turime išminties, ateinančios su gyvenimiška patirtimi. Mokame ja dalintis. Toje patirtyje kiekvienas individualiai suvokiame profesinės prasmės paskirtį, mokame džiaugtis ir padedame džiaugtis kitiems. Gal tik tos kantrybės bėgant metams mažėja. Linkiu tame nuolatiniame bėgime visiems Jums ir sau vidinės ramybės, nuo kurios ji toliau plistų mūsų artimųjų širdyse, mūsų bendruomenėje, mieste, šalyje, pasaulyje. Ramybės, kuri atsiranda iš meilės, supratimo, tikėjimo savimi ir kitais. Linkiu, kad į gyvenimo stiklinę lašant pedagoginio darbo metams nedingtų gėrio paieškos, kad  nepaliautume mokiniuose ieškoti ir rasti bent menkiausios gerumo užuomazgos, dėl kurios mūsų darbas įgyja tikrą prasmę. Tegu šią dieną Jus sušildo esamų (ir buvusių) mokinių sveikinimai, neleisiantys suabejoti, kokie svarbūs, reikalingi Jūs buvote ir esate. Su mūsų profesine švente, mielieji. AČIŪ, kad esate. Su pagarba ir meile, su stipriu ir nuoširdžiu apkabinimu”  – Diana Slepakovienė                            

Mokyklos mokytojai už nuotaikingą koncertą dėkoja mokyklos  šokėjams, dainininkams, skaitovams bei juos sukvietusiai mokyklos bibliotekininkei Auksei